Ščecinas (lenk. Szczecin, vok. Stettin) – miestas Lenkijos šiaurės vakaruose, prie Oderio įtekėjimo į Ščecino įlanką vietos, Vakarų Pamario vaivadijos sostinė. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.
Mieste gyvena 411 120 gyventojų (2005 m.).
Opolė (lenk. Opole) – miestas pietvakarių Lenkijoje, prie Odros upės; Opolės vaivadijos centras. 128,0 tūkst. gyventojų (2007). Aukštutinės Silezijos istorinis centras. Katedra, Šv. Kryžiaus bažnyčia, veikia zoologijos sodas, trys muziejai, technologijos universitetas.
Miestas ėmė kurtis apie X a. kaip slavų gyvenvietė Pasieka saloje Odros upėje.
Kvidzynas (lenk. Kwidzyn, kaš. Kwidzëno, vok. Marienwerder, lot. Quedin) – miestas šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, prie Livos upės, nuo 1336 m. turintis miesto savivaldos teises.
Istorija
Vakarų prūsų gyvenvietė Quedin, Queden minima nuo XI a. Vokiečių ordinas 1232 m. užkariautose žemėse įkūrė Ordensburgo pilį, kuri po metų gavo Kulmo miesto statusą, bet 1243 m. buvo sugriauta prūsų. Kryžiuočiai pilį atstatė, joje 1285-1587 m. buvo Pamario (Pomezanijos) vyskupų rezidencija. Nuo 1336 m. miestas oficialiai vadintas Marienverderiu. 1330 m. pilyje užmuštas Vokiečių ordino magistras Verneris fon Orselnas, kuris ir buvo palaidotas pilies Jono Evangelisto katedros kriptoje. 2007 m. gegužės mėn. atidengus trijų Kvydzino katedroje palaidotų didžiųjų magistrų kapus, antropologinis tyrimas nustatė, kad vienas iš palaidotųjų yra Verneris fon Orselnas.
Kelcai (lenk. Kielce) – miestas esantis centrinėje Lenkijos dalyje ir turintis 202 609 gyventojų (2006 m.). Nuo 1999 m. miestas yra Švento Kryžiaus vaivadijos sostinė, o 1919–1939 m. ir 1945–1998 m. buvo Kelcų vaivadijos sostinė.
Istorija
Pirmieji gyventojai čia atsikėlė V a. pr. m. e. Maždaug iki VI a. ar VII a. Silnicos upės krantuose gyveno keltai. Juos iš šios teritorijos išstūmė slavai, kurie medžiodami gretimuose miškuose užimdavo vis didesnes teritorijas. Iki XI a. Švento Kryžiaus kalnuose nebuvo nuolat gyvenama, kol atvyko pastovesni medžiotojai prekiaujantys kailiais, mėsa, grūdais ir kitais reikalingais produktais.
Bytomas (lenk. Bytom) – miestas pietų Lenkijoje, Silezijoje, Aukštutinės Silezijos aglomeracijoje, į šiaurės vakarus nuo Katovicų. Miestas įsikūręs Silezijos aukštumoje, prie Bytomkos upės (Odros baseinas). 184,3 tūkst. gyventojų (2008 m.).
Pramonė
Akmens anglių, švino ir cinko rūdos gavyba. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimas (lynų, vielos gamyba), mašinų (metalurgijos įmonių, kasyklų įrangos), statybinių medžiagų gamyba, gumos, siuvimo, maisto (mėsos, alaus) pramonė, medžio apdirbimas. Lenkijos MA verslo ir vadybos tyrimų centras. Silezijos technologijų universiteto transporto fakultetas, Silezijos medicinos universiteto padalinys.
Architektūra
Yra neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1253 m., perstatyta XIX a.), barokinė pranciškonų, neogotikinė Šv. Margaritos, neoromantinė Šv. Hiacinto bažnyčios. Neoklasicistiniai operos teatro rūmai (1901 m.).
Zakopanė – miestas pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Miestas tituluojamas Lenkijos žiemos sostine.
Geografinė padėtis
Zakopanė įsikūrusi ilgame slėnyje Tatrų kalnuose, prie Gubaluvkos kalno (lenk. Gubałówka). Tai Lenkijos slidinėjimo centras. Į Zakopanę žiemą suvažiuoja daug turistų. Čia yra ir kalnų slidinėjimo kurortai Kasprowy Wierch, Nosal ir Gubałówka. Tai aukščiausiai virš jūros lygio esantis Lenkijos miestas – jis yra maždaug kilometro aukštyje.
Sportas
Zakopanėje vyksta kalnų slidinėjimo, biatlono ir Šuolių su slidėmis Pasaulio taurės varžybos.
Turizmas
Zakopanėje yra kalnų slidinėjimo bei pasivaikščiojimo po kalnus trasos. Zakopanėje gaminami vietiniai sūriai iš avių pieno.
Liublinas (lenk. Lublin) – miestas pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos administracinis centras. 358,1 tūkst. gyventojų (2003). Geležinkelio mazgas ir pramonės centras. Išvystyta automobilių, žemės ūkio reikmenų, chemikalų gamyba, maisto perdirbimas. Liublino katalikiškasis universitetas įkurtas 1918 m., pakartotinai – 1944 m. ir pervadintas Marijos Sklodovskos-Kiuri universitetu. Stovi XVI a. katedra, XIV a. rotušė (perstatyta 1787 m.), pilis, kurioje Lietuvos ir Lenkijos bajorai prisiekė būti ištikimais naujai sukurtai Abiejų Tautų Respublikai – buvo sudaryta Liublino unija.
Istorija
Vroclavas (Wrocław) – miestas pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė. 644 tūkst. gyventojų (1992). Išsidėstęs prie Odros (Oderio) upės. Išvystyta mašinų gamyba, chemijos, lengvoji, medienos, maisto pramonė. Yra universitetas, keletas mokslo institutų, Lenkijos mokslų akademijos leidykla ir biblioteka. Operos teatras, Silezijos muziejus, architektūros muziejus, rotušė (XIII-XVI a.), gotikinio stiliaus bažnyčios ir kiti pastatai.
Istorija
Minimas nuo X amžiaus. Tai pagrindinis Silezijos regiono miestas, iki 1945 metų priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau.
2006 m. Vroclavo Šimtmetinė salė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Lietuviai