Ščecinas (lenk. Szczecin, vok. Stettin) – miestas Lenkijos šiaurės vakaruose, prie Oderio įtekėjimo į Ščecino įlanką vietos, Vakarų Pamario vaivadijos sostinė. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.
Mieste gyvena 411 120 gyventojų (2005 m.).
Opolė (lenk. Opole) – miestas pietvakarių Lenkijoje, prie Odros upės; Opolės vaivadijos centras. 128,0 tūkst. gyventojų (2007). Aukštutinės Silezijos istorinis centras. Katedra, Šv. Kryžiaus bažnyčia, veikia zoologijos sodas, trys muziejai, technologijos universitetas.
Miestas ėmė kurtis apie X a. kaip slavų gyvenvietė Pasieka saloje Odros upėje.
Lenkijos Respublika yra Vidurio Europos valstybė. Vakaruose ji ribojasi su Vokietija, pietuose – su Čekija ir Slovakija, rytuose – su Ukraina, Baltarusija ir Lietuva, šiaurėje – su Kaliningrado sritimi ir Baltijos jūra. Dabartiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai apibūdinami kaip strateginė partnerystė.
Istorija
Kvidzynas (lenk. Kwidzyn, kaš. Kwidzëno, vok. Marienwerder, lot. Quedin) – miestas šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, prie Livos upės, nuo 1336 m. turintis miesto savivaldos teises.
Istorija
Vakarų prūsų gyvenvietė Quedin, Queden minima nuo XI a. Vokiečių ordinas 1232 m. užkariautose žemėse įkūrė Ordensburgo pilį, kuri po metų gavo Kulmo miesto statusą, bet 1243 m. buvo sugriauta prūsų. Kryžiuočiai pilį atstatė, joje 1285-1587 m. buvo Pamario (Pomezanijos) vyskupų rezidencija. Nuo 1336 m. miestas oficialiai vadintas Marienverderiu. 1330 m. pilyje užmuštas Vokiečių ordino magistras Verneris fon Orselnas, kuris ir buvo palaidotas pilies Jono Evangelisto katedros kriptoje. 2007 m. gegužės mėn. atidengus trijų Kvydzino katedroje palaidotų didžiųjų magistrų kapus, antropologinis tyrimas nustatė, kad vienas iš palaidotųjų yra Verneris fon Orselnas.
Kulmas (lenk. Chełmno, vok. Culm, Kulm) – miestas Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, 40 km. į šiaurės rytus nuo Bydgoščiaus, prie tarptautinio kelio E75 Ciešynas-Gdanskas. Apskrities centras. 20 822 gyventojai (2006 m.).
Geografija
Kulmas įsikūręs Vyslos dešiniajame krante, prie jos ir Frybos upių santakos. Nedidelis upių uostas. Išplėtota metalo dirbinių (baldų furnitūros, statybinių apkaustų), žemės ūkio mašinų dalių gamyba, siuvimo, baldų, maisto pramonė, amatai. Vienas iš Lenkijos turizmo bei piligrimystės centrų. Yra Krašto muziejus.
Istorija
Kelcai (lenk. Kielce) – miestas esantis centrinėje Lenkijos dalyje ir turintis 202 609 gyventojų (2006 m.). Nuo 1999 m. miestas yra Švento Kryžiaus vaivadijos sostinė, o 1919–1939 m. ir 1945–1998 m. buvo Kelcų vaivadijos sostinė.
Istorija
Pirmieji gyventojai čia atsikėlė V a. pr. m. e. Maždaug iki VI a. ar VII a. Silnicos upės krantuose gyveno keltai. Juos iš šios teritorijos išstūmė slavai, kurie medžiodami gretimuose miškuose užimdavo vis didesnes teritorijas. Iki XI a. Švento Kryžiaus kalnuose nebuvo nuolat gyvenama, kol atvyko pastovesni medžiotojai prekiaujantys kailiais, mėsa, grūdais ir kitais reikalingais produktais.
Bytomas (lenk. Bytom) – miestas pietų Lenkijoje, Silezijoje, Aukštutinės Silezijos aglomeracijoje, į šiaurės vakarus nuo Katovicų. Miestas įsikūręs Silezijos aukštumoje, prie Bytomkos upės (Odros baseinas). 184,3 tūkst. gyventojų (2008 m.).
Pramonė
Akmens anglių, švino ir cinko rūdos gavyba. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimas (lynų, vielos gamyba), mašinų (metalurgijos įmonių, kasyklų įrangos), statybinių medžiagų gamyba, gumos, siuvimo, maisto (mėsos, alaus) pramonė, medžio apdirbimas. Lenkijos MA verslo ir vadybos tyrimų centras. Silezijos technologijų universiteto transporto fakultetas, Silezijos medicinos universiteto padalinys.
Architektūra
Yra neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1253 m., perstatyta XIX a.), barokinė pranciškonų, neogotikinė Šv. Margaritos, neoromantinė Šv. Hiacinto bažnyčios. Neoklasicistiniai operos teatro rūmai (1901 m.).
Gdynia (arba Gdynė, lenk. Gdynia) – uostamiestis šiaurės Lenkijoje netoli Gdansko. 253,6 tūkst. gyventojų (2003). Išsidėsčiusi prie Baltijos jūros, Pamario vaivadijoje.
Iki Pirmojo pasaulinio karo daugelis Lenkijos laivų plaukė į Gdanską, tuomet turėjusį laisvojo miesto statusą. Todėl 1924 m. Lenkija, norėdama mažiau priklausyti nuo Vokietijos, ėmė statyti savo uostą Gdynioje, tuo metu buvusioje maža žvejų gyvenviete (1500 gyv.). Jau 1934 m. Gdynia tapo vienu svarbiausių Rytų Europos uostų, galinčių priimti ir vandenyno laivus. 1939 m. rugsėjį, Vokietijai okupavus Lenkiją, Gdynioje gyveno jau 120 tūkst. žmonių, ir vokiečiai ją pervadino Gotenhafen (anksčiau vokiečiai ją vadino Gdingen). Raudonoji armija į miestą įsiveržė 1945 m. kovą.
Sopotas (lenk. Sopot) – miestas šiaurės Lenkijoje, Pomeranijos vaivadijoje, Baltijos pajūryje, prie Gdansko įlankos.
Drauge su Gdansku ir Gdynia sudaro Trimiesčio aglomeraciją. 39,8 tūkst. gyventojų (2006 m.). Pajūrio kurortas. Yra vietinio geležinkelio sistema. Sopote yra ilgiausias Europoje medinis molas (515,5 m), moderniosios architektūros „kreivasis namas“. Mieste vyksta kasmetinis Sopoto dainų festivalis, savo masiškumu Europoje nusileidžiantis tik Eurovizijai.
Istorija
Sopotas įkurtas kaip pajūrio slavų tvirtovė VII a. Pirmą kartą šaltiniuose minimas 1283 m. Nuo XVI a. čia pradėjo kurtis didikų poilsio vilos.
Sportas
Asseco Prokom Sopot – krepšinis
Miestų partnerystė
Torūnė (lenk. Toruń) – miestas Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Vyslos upės. Tai antroji Kujavijos Pamario vaivadijos sostinė (pirmoji – Bydgoščius).
Mieste – 208,4 tūkst. gyventojų (2004 m.). Torūnė – pramoninis miestas, kur išvystyta chemijos(ypač trąšų), tekstilės, prietaisų, baldų, medienos pramonė. Universitetas įkurtas 1945 m..
Torūnės senamiestis yra vienas didžiausių Lenkijoje. Vyslos dešiniajame krante yra taisyklingo vidurinių amžių plano Senamiestis ir Naujamiestis; XIII a. abu apjuosti gynybine siena (su bokštais ir vartais) ir fosa. Architektūros paminklai: Senamiestyje – gotikinė rotušė (XIII-XIV a.), gotikinės bažnyčios, gotikiniai, renesansiniai, barokiniai gyvenamieji namai, puošnūs rūmai; Naujamiestyje – gotikinė bazilikinė šv. Jokūbo bažnyčia (XIV a.). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. Vyslos kairiajame krante yra vadinamos Dibovskio pilies (1425 m.) liekanos, barokinės bažnyčios, neorenesansinis vadinamas Artuso kiemas (1891 m.; dabar universitetas), XX a. gyvenamieji namai, visuomeniniai, pramoniniai pastatai. 1997m. senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.
Velička (lenk. Wieliczka) – miestas Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Krokuvos metropolinėje zonoje. Miestą 1290 m. įkūrė kunigaikštis Premislas II. 2006 m. buvo 19 128 gyventojai.
Įkurtas prie garsių druskos kasyklų.
Veličkos druskos kasyklos – druskos kasykla Lenkijoje, Veličkos mieste. Veikė nuo XIII a, viena seniausių druskos kasyklų Europoje. Gavyba sustojo 1996 m. dėl žemų druskos kainų ir užtvindymo. Bendras tunelių ilgis per 300 km, jie pasiekia 327 m gylį.
Įrengtas 3,5 km maršrutas turistam. 2006 m. kasyklą aplankė daugiau nei milijonas turistų.
Zakopanė – miestas pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Miestas tituluojamas Lenkijos žiemos sostine.
Geografinė padėtis
Zakopanė įsikūrusi ilgame slėnyje Tatrų kalnuose, prie Gubaluvkos kalno (lenk. Gubałówka). Tai Lenkijos slidinėjimo centras. Į Zakopanę žiemą suvažiuoja daug turistų. Čia yra ir kalnų slidinėjimo kurortai Kasprowy Wierch, Nosal ir Gubałówka. Tai aukščiausiai virš jūros lygio esantis Lenkijos miestas – jis yra maždaug kilometro aukštyje.
Sportas
Zakopanėje vyksta kalnų slidinėjimo, biatlono ir Šuolių su slidėmis Pasaulio taurės varžybos.
Turizmas
Zakopanėje yra kalnų slidinėjimo bei pasivaikščiojimo po kalnus trasos. Zakopanėje gaminami vietiniai sūriai iš avių pieno.
Osvencimas (lenk. Oświęcim; arba Aušvicas, vok. Auschwitz) – miestas Mažosios Lenkijos vaivadijoje, 50 km į vakarus nuo Krokuvos. 41,7 tūkst. gyventojų (2003). Koncentracijos stovyklos muziejus.
Istorija
Minimas nuo 1117 metų.
1940 m. kovo 27 d. H. Himlerio įsakymu Osvencime pradėta statyti Aušvico koncentracijos stovykla, viena pačių didžiausių. Manoma, kad per II pasaulinį karą čia nužudyta 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų.
Lodzė (lenk. Łódź) – antras pagal gyventojų skaičių Lenkijos miestas, Lodzės vaivadijos sostinė. Gyventojų – 767 tūkst. žmonių (2006 m. duomenys). Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas 1332 m. Sparčiai pradėjo augti XIX amžiuje, stiprėjant tekstilės pramonei. Lodzėje ir jos apylinkėse pagaminama apie 1/2 Lenkijos tekstilės gaminių.
Lietuviai
XIX a. pab.- XX a. pr. mieste gyveno lietuvių – mokytojų ir darbininkų. 1899-1923 m. Lodzės mokyklose dėstė chorvedys Vincas Bacevičius, kurio vaikai Kęstutis Bacevičius, Vytautas Bacevičius, Gražina Bacevič taip pat tapo žinomais muzikais. Nuo 1959 m. Lodzės operos teatre dainavo J. Petraškevičiūtė. 1966-67 m. trumpai veikė Lenkijos lietuvių visuomeninės draugijos Lodzės skyrius.
Miestų partnerystė
Malborkas (lenk. Malbork, vok. Marienburg) yra miestas šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje prie Nogato upės. Malborko pavieto sostinė. 41 000 gyventojų (2001 m.).
Pilies istorija
Miesto įkūrimas susijęs su Marienburgo pilies įkūrimu. 1286 m. suteiktos miesto teisės. 1309 – 1457 m. Marienburge buvo Teutonų ordino Didžiojo magistro rezidencija ir ordino valstybės sostinė.
Po karo senamiestis sunaikintas, iš turistinių įžymybių liko tik pilis.
Poznanė (lenk. Poznań) – miestas vakarinėje Lenkijoje, prie Vartos upės, Didžiosios Lenkijos vaivadijos sostinė. 570,4 tūkst. gyventojų (2007). Regiono komercinis, kultūrinis ir susisiekimo centras. Yra tarptautinis oro uostas, miestu važinėja tramvajai. Išvystyta mašinų, maisto, gumos, parfumerijos, stiklo, lengvoji pramonė. Medicinos akademija, keletas teatrų (tarp jų ir operos, kuriame dainavo ir žinomas Lietuvos bosas Liudas Mikalauskas).
Poznanėje kasmet vyksta tarptautinės mugės. Yra nacionalinis muziejus, archeologijos muziejus, kelios gotikinės bažnyčios (tarp jų ir XIII–XV a. katedra), renesanso stiliaus rotušė (XIII–XVI a.), XVI–XIX a. namai. Miesto centro puošmena – 2003 m. atnaujintas Senasis bravoras.
Istorija
Lenkija – turistų dėmesio verta šalis, kur rasite atokvėpį kūnui ir dvasiai.
Populiariausios lankytinos vietos Lenkijoje:
• Krokuva – laikoma gražiausiu Lenkojis miestu, kurios širdis – Vavelio kompleksas,
• Vieličkos druskos kasykla su įspūdingu druskos gamybos ir mineralų muziejumi,
• Aušvico koncentracijos stovykla,
• Gdanskas – vienas gražiausių šiaurinės Lenkijos miestų,
• Čenstochova – pats didžiausias ir gražiausias Lenkijos piligrimystės centras, kurio vienuolynas garsėja „Juodosios motinos“ paveikslu,
• Varšuva – šalies sostinė, kurios senamiestis yra įtrauktas į UNESCO saugomų paminklų paveldą,
• Tatrų kalnai.
Kitos dėmesio vertos lankytinos vietos:
Seinai (lenk. Sejny) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, prie sienos su Lietuva. Išsidėstę rytiniame Suvalkų ežeryno krašte, prie Seinos upės (Juodosios Ančios intakas).
Švietimas
Jau XVIII-XIX a. Seinuose vekė domininkonų vienuolyno mokykla. Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad 1647 m. vienuoliai buvo mokomi filosofijos, o nuo 1699 m. buvo dėstoma ir teologija. Atskirai buvo mokomi pasauliečiai – jiems skirta mokykla veikė jau 1768 m., o 1777 m. joje mokėsi 24 mokiniai, tarp jų 20 valstiečių vaikų. 1796 m. domininkonai miestelyje atidarė mokyklą, kurioje buvo galima įsigyti vidurinį išsilavinimą. Joje trys mokytojai mokė 49 vaikus (1798 m. duomenys). Po kelių metų veiklos mokyklos nebeliko, o 1804 metais buvo uždarytas ir pats vienuolynas.
Liubava (lenk. Lubawa, vok. Löbau) – miestas šiaurės Lenkijoje (Varmijos Mozūrų vaivadija, Ylavos pavietas), istorinės Liubavos žemės sostinė, dab. Liubavos valsčiaus centras. 9417 gyventojų (2007 m.)
Istorija
Liublinas (lenk. Lublin) – miestas pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos administracinis centras. 358,1 tūkst. gyventojų (2003). Geležinkelio mazgas ir pramonės centras. Išvystyta automobilių, žemės ūkio reikmenų, chemikalų gamyba, maisto perdirbimas. Liublino katalikiškasis universitetas įkurtas 1918 m., pakartotinai – 1944 m. ir pervadintas Marijos Sklodovskos-Kiuri universitetu. Stovi XVI a. katedra, XIV a. rotušė (perstatyta 1787 m.), pilis, kurioje Lietuvos ir Lenkijos bajorai prisiekė būti ištikimais naujai sukurtai Abiejų Tautų Respublikai – buvo sudaryta Liublino unija.
Istorija
Vroclavas (Wrocław) – miestas pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė. 644 tūkst. gyventojų (1992). Išsidėstęs prie Odros (Oderio) upės. Išvystyta mašinų gamyba, chemijos, lengvoji, medienos, maisto pramonė. Yra universitetas, keletas mokslo institutų, Lenkijos mokslų akademijos leidykla ir biblioteka. Operos teatras, Silezijos muziejus, architektūros muziejus, rotušė (XIII-XVI a.), gotikinio stiliaus bažnyčios ir kiti pastatai.
Istorija
Minimas nuo X amžiaus. Tai pagrindinis Silezijos regiono miestas, iki 1945 metų priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau.
2006 m. Vroclavo Šimtmetinė salė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Lietuviai
Krokuva (lenkiškai Kraków) yra Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras, išsidėstęs Vyslos aukštupyje pietų Lenkijoje. Krokuva yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas po Varšuvos ir Lodzės, pramonės, mokslo ir kultūros centras. Nuo 1038 m. iki 1596 m. Krokuva buvo Lenkijos sostine, nuo 1846 m. iki 1918 m. Krokuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine.
Tradiciškai Krokuva laikoma vienu svarbiausių Lenkijos mokslo, kultūros ir meno centru. Seniausias Lenkijoje Jogailos universitetas, kurį įkūrė Kazimieras III Didysis. 1978 m. Krokuvos istorinis centras, apimantis Senamiestį, Kazimiežo kvartalą ir Vavelio pilį, buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas palaiko partnerystės ryšius su Vilniumi. Krokuvoje veikia Lietuvos Respublikos garbės konsulatas (konsulas Janas Vidackis).
Varšuva (lenk. Warszawa) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas. 1,65 mln. gyventojų (2005). Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslinis, kultūrinis, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė.
Čia yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI-XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas: Jano Mateikos Batoras prie Pskovo, Sobieskis prie Vienos, Vitoldo Pivnickio Mūšis prie Cesoro, Juzefo Brandto Chocimo mūšis, Stanislovo Chlebkovskio Sobieskis prie Vienos.
Olštynas (lenk. Olsztyn; vok. Allenstein; prūsiškai Alnaštynas) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, prie Lynos upės, Varmijos Mozūrų vaivadijos sostinė. 175,2 tūkst. gyventojų (2007). Išlikusi XIV a. pilis, yra rotušė, Šv. Jokūbo katedra, Jeruzalės koplyčia. Yra du teatrai, Varmijos Mozūrų muziejus, gamtos ir sporto muziejai. Varmijos Mozūrų universitetas (šioje aukštojoje mokykloje skaitomas atskiras kultūrologijos kursas, kuriame pateikiama žinių apie Lietuvos istoriją, etnologiją ir lietuvių kalbą), kompiuterijos ir ekonomikos universitetas. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. 1988 m. užregistruotas LVKD Olštyno skyrius, nuo 2008 m. veikia Lietuvos respublikos garbės konsulatas.
Lomža (lenk. Łomża) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Narevo ir Lomžičkos upių pakrantėje, 50 km nuo Balstogės. Miesto savivaldybės centras. 63,1 tūkst. gyventojų (2007 m.). Kultūros centras: Šiuolaikinio meno galerija, filharmonija, miesto biblioteka, regioniniai ir miesto kultūros namai, Šiaurės Mazovijos muziejus, Katalikiškas centras, Lėlės ir aktoriaus teatras. Leidžiami trys laikraščiai: Gazeta Współczesna, Głos Katolicki, Kontakty. Laidas transliuoja radijo stotys Eska Łomża, RMF MAXXX Łomża, Nadzieja. Narevo pakrantėse įsteigtas Lomžos kraštovaizdžio parkas.
Istorija
Augustavas (lenk. Augustów, seniau Mostki) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, ties Netės upe ir Augustavo kanalu. 30,0 tūkst. gyventojų (2004). Šiais laikais miestas žinomas kaip vandens sporto centras. Miesto centre yra išlikusių vėlyvojo klasicizmo ir eklektikos stiliaus pastatų. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1549 m., nauja medinė 1776 m., nauja mūrinė 1906 m. Mieste buvusi unitų bažnyčia sudegė dar prieš jų kasaciją.
Pirmąkart minimas 1496 metais. Iki Liublino unijos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. 1569 m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius Netės upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje. 1561 m. gegužės 16 d. Žygimantas Augustas suteikdamas Magdeburgo teises pavadino Augustavu.
Suvalkai (lenk. Suwałki) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija. 69,3 tūkst. gyventojų (2008 m.).
Išsidėstęs prie Juodosios Ančios (lenk. Czarna Hańcza) upės. Yra regioninis muziejus, kuriame yra religinių eksponatų iš XVI-XVII a. Pagrindinė pramonė – maisto apdirbimas, pjautinė mediena, tekstilė ir audiniai, statybinės medžiagos.
Pirmieji krašto gyventojai – jotvingiai. XIII a. kraštas sunyko dėl dažnų kryžiuočių puldinėjimų. Pavadinimas sako, kad šioje vietoje kryžiuočiai rengdavo pastovį – suwalk. XIII a. minimas kaimas, o XVII a. bažnytkaimis, kuriame gyveno vienuoliai (1682-1690 m.). 1710 m. gavo miesto teises.
Balstogė (Białystok) – miestas rytinėje Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. 291,5 tūkst. gyventojų (2003). Kadaise priklausė LDK, bet prieš pat pasirašant Liublino uniją užėmė lenkai ir unijos metu kartu su didesniąja Palenkės dalimi jis buvo pripažintas Lenkijai. Atgavus nepriklausomybę, tarpukariu Lietuva jo siekė, bet 1920 metais pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su Vilniumi jungė Polesės geležinkelis. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius Petras Vileišis, kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per Narevo upę.
Viskas apie miestą ir parduotuves: http://www.bialystokonline.pl/